Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Antrasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų įvyko 1793 m.
Sutartį pasidalyti valstybės teritorijas 1793 m. sausio 23 d. pasirašė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II ir Rusijos imperatorė Jekaterina II[1]. Po to Prūsijos kariuomenė užėmė Didžiąją Lenkiją, o Rusijos kariuomenė – rytines Abiejų Tautų Respublikos teritorijas.
Sutartys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1793 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudarytas Abiejų Tautų Respublikos traktatas su Rusija[2], pagal kurį Rusijai atiteko Minsko, Kijevo, Braclavo ir Podolės vaivadijos taip pat dalis Vilniaus, Naugarduko, Bresto ir Volynės vaivadijų. Viso 250 tūkst. kv. km.
1793 m. rugsėjo 25 d. Gardine buvo sudaryta antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (teritorijų atidavimo) sutartis su Prūsija. Pagal ją Prūsijai atiteko Gdanskas ir Torūnė, taip pat Gniezno, Poznanės, Kališo, Plocko, Kujavijos, Inovroclavo vaivadijo, Dobrynės žemė, taip pat dalis Krokuvos ir Mozūrijos vaivadijų. Viso 58 tūkst. kv. km.
Prūsija ir Rusija primetė ATR Seimui ratifikacijos aktą, kuriuo padalijimas pripažintas teisėtu. Pasirašydama ratifikavimo aktą, Abiejų Tautų Respublika atsisakė visų savo pretenzijų į užimtas teritorijas. Seimas neturėjo jokio pasirinkimo, kaip tik pripažinti padalijimą. Aplink buvo surinkta Rusijos kariuomenė, spaudimą darė Rusijos pasiuntinys Abiejų Tautų Respublikoje Jokūbas Sieversas ir kiti Rusijos bei Prūsijos diplomatai.
Spalio 16 d. seimas patvirtino Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos sąjungos sutartį.
Lietuvos didysis iždininkas Mykolas Kleopas Oginskis, kaip ir dauguma seimo narių, savo parašu patvirtino Abiejų Tautų Respublikos teritorijų atidavimo sutartis ir su Rusija, ir su Prūsija.
Padariniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybė neteko apie 50 % savo teritorijos. Susilpnėjo karaliaus valdžia, Respublika tapo dar labiau priklausoma nuo užsienio. Lenkijoje valdžią paėmė konfederatai, išlaikyta demokratinė santvarka, neleidusi valstybei konsoliduotis.